- įtikima
- į̃tikimas, įtikimà bdv. Tai̇̃ į̃tikimas atsãkymas.
.
.
įtikimas — į̃tikimas, įtikimà bdv. Tai̇̃ į̃tikimas atsãkymas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
ištikimas — ìštikimas, à adj. (34b) KI585, Š; CII592 1. atsidavęs: Ištikimas padėjėjas rš. Ištikima principams sp. Sykį Milordas surinko dvylika ištikimų vyrų BsPIV188. Ei, augin, augin tėvas sūnelį, sau didį užvadėlį, sau ištikimą slūgą JD629. ║ patikimas … Dictionary of the Lithuanian Language
įtikėti — įtikėti, į̃tiki, ėjo; H180, Sut, N, M, LL271 1. tr., intr. Š, BsPII134(Prnv) įsitikinti, būti tikram, neabejoti kuo, dėl ko nors: Aš įtikėjau tėvo žodžiams (tėvo žodžiais) J. Aš pati negirdėjau to čigonės būrimo, bet įtikėjau jos žodžiam iš kitų… … Dictionary of the Lithuanian Language
įtikėtinis — įtikėtinis, ė smob. (1) DŽ asmuo, kuriuo įtikima, pasitikima, patikėtinis: Tu negali būti to žmogaus įtikėtiniu rš … Dictionary of the Lithuanian Language